Trakai

Trakai ir jo apylinkės yra Lietuvos pasididžiavimas, čia įkurtas istorinis nacionalinis parkas. Trakai – turistų ir poilsiautojų pamėgtas viduramžiais pastatytas miestas.

Čia vyksta daug renginių, primenančių mūsų tautų istoriją. Trakai– viena mėgstamiausių poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicijos Salos ir pusiasalio pilyse. Unikali karaimų etnografinė paroda.

Trakai- Vilniaus apskrities miestas, esantis už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro; rajono ir seniūnijos centras. Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvės, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužio, vakarinį – Totoriškių ežeras) Gyventojų yra apie 6000, t.t. lietuvių (60%), lenkų (20%), karaimų ir kitų tautybių atstovų. Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių, saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų pilis. Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas (LT-21001). Urbanistikos paminklas.

Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų m. vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 1994-1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino nurodymu šalia strategiškai svarbaus kelio, visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje, iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1321 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK submonarcho sostinę (tiesa, jau 1322 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine, kaip mano daugelis istorijos mylėtojų) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8 dešimtmetyje. Deja, pilis buvo sugriauta 1382–1383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.

Apie XV a. pradžią Trakų m. 1409 m. buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a. Iki 1413 m.

Trakai buvo Trakų kunigaikštystės, 1413-1795 m. – Trakų vaivadijos (nuo XVI a. 7 dešimtmečio iki 1915 m. – taip pat Trakų pavieto) centras. XVI- XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet LDK ir Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abi Trakų pilys buvo apgriautos.

Po Europos pasidalijimo nuo 1792-1915 m. Lietuva tarp karinių konfliktų buvo valdoma Rusijos imperijos okupantų ; 1812 m. birželio 24 d. Prancūzijos imperatorius Napoleonas I pradėjo karą su Rusija ir birželio 28 d. užėmė Vilnių, bet po pralaimėjimo prie Maskvos prancūzams teko trauktis ir gruodžio pradžioje Rusijos kariuomenė vėl okupavo Lietuvą. 1915-1918 m. vykstant I- ajam Pasauliniam karui, Trakus valdė vokiečių okupantai, o nuo 1920- 1939 m. – Lenkijos okupacinė valdžia. 1939 m., Lietuvą okupuoja TSRS, okupacija trunka iki II- jo Pasaulinio karo, 1941 m. Lietuvą okupuoja Vokietijos kariuomenė ir valdo nuo 1941 -1944. TSRS okupacija nuo 1944- 1990. TSRS valdymo periodu nuo 1950 m. Trakai apskrities centras, nuo 1950 m. – rajono centras. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Trakai- rajono centras.